Kaip apskaičiuoti aukso laužo vertę
Aukso laužu vadinami visi dirbiniai, kurie parduodami ne kaip papuošalai, o kaip metalas: sulūžusios grandinėlės, pavieniai auskarai, deformuoti žiedai, dantų karūnėlės ar seni laikrodžių korpusai. Jų kainą lemia tik vienas dalykas – kiek juose yra gryno aukso. Dizainas, prekės ženklas ar pirkimo kaina čia nebesvarbūs.
Formulė paprasta: svoris (g) × praba ÷ 1000 × gryno aukso kaina už gramą. Praba rodo, kiek tūkstantųjų dalių lydinio sudaro auksas – 585 prabos dirbinyje jo yra 58,5 %, 750 prabos – 75 %. Pavyzdžiui, 10 g 585 prabos grandinėlėje yra 5,85 g gryno aukso, o 4 g 750 prabos žiede – 3 g.
Kodėl supirkėjas moka mažiau
Supirktą laužą reikia ištirti, išlydyti ir išvalyti iki gryno aukso, o tam reikalingi įrenginiai, darbo laikas ir prabavimo paslaugos. Be to, supirkėjas prisiima kainos svyravimo riziką, kol metalas pasiekia rafinavimo įmonę. Galutinį pasiūlymą nustato konkretus pirkėjas; lentelės 70–85 % yra iliustraciniai scenarijai, ne surinkti kainoraščiai.
Kaip pasiruošti pardavimui
- Surūšiuokite dirbinius pagal prabą – mišrų laužą supirkėjai kartais vertina pagal žemiausią prabą.
- Naudokite svoriui tinkamas svarstykles ir įvertinkite jų paklaidą; apmokamą masę patvirtinkite pas pirkėją.
- Paklauskite kainos už gramą konkrečiai prabai ir palyginkite bent du pasiūlymus.
- Dirbinius su brangakmeniais ar žinomo dizainerio darbus pirmiau parodykite juvelyrui – jų vertė gali būti didesnė nei laužo.
Išsamesnį skaičiavimą su lydymo nuostoliais, mokesčiais ir papildomomis išlaidomis rasite puslapyje aukso laužo kaina ir supirkimas, o lombardų kainų palyginimą – puslapyje aukso supirkimo kaina lombarde.
